- vienuoti
- vienúoti, -úoja, -ãvo J 1. žr. vienyti 2. | refl.: Aš matau, kad judu noritav vienúoties į vieną vienybužę, į vieną kūną J. 2. [K], LVIV668, KŽ žr. vienyti 3. | refl. KŽ: Uždarė tarp kalnų, idant su niekum negalėtum vienuotis (bendrauti) rš. 3. tr. S.Dauk daryti, kad sutartų, taikyti. \ vienuoti; pasivienuoti; suvienuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.